Upėtakiai ir sveikata

Upėtakio mėsa yra labai švelni ir pasižymi aukšta maistine kokybe. Valgomoji upėtakio dalis sudaro net 78-80 procentų. O 100 gramų proteinų, esančių upėtakio mėsoje, yra net 18 amino rūgščių iš kurių 10 yra nepakeičiami ir būtini žmogaus organizme.

100g upėtakio mėsoje yra:

·         Kalorijos-102 k/kalorijos

·         Baltymai-19.5 gramai

·         Riebalai-2.7 gramai

·         Natris-40 miligramu

·         Kalis-465 miligramai

·         Fosforas-240 miligramų

·         Magnis -3 miligramai

Jei palygintumėme kitas žuvų veisles pagal turimų medžiagų kiekį, ypač reikalingą žmogaus organizmui, pastebėtume, kad upėtakis patenka į lyderius. Žuvis - puikus mėsos pakaitalas, kai pastarąją valgyti kasdien atsibosta. Ji ne tik skani, bet ir ypač naudinga tiek sveikatai, tiek grožiui.

Spalį kompanijos UAB „Unilever Lietuva” užsakymu Lietuvoje ir Latvijoje agentūra OMD atliko apklausą, kurios metu paaiškėjo, kad lietuviai nepakankamai vartoja vertingos riebios žuvies, laikomos svarbiausiu nepakeičiamų omega-3 riebiųjų rūgščių šaltiniu.

Taip pat tyrimas atskleidė, kad vertingos žuvies valgome gerokai mažiau nei mūsų kaimynai latviai. Naujausios daugelį metų atliekamų mokslinių tyrimų išvados patvirtino, kad žuvų taukuose esančios omega-3 riebiosios rūgštys turi įtakos vaikų ir suaugusiųjų nuotaikai, elgesiui, protinei veiklai bei atminčiai. Nesočiosios riebiosios rūgštys omega-3, kurių daugiausia yra vertingoje žuvyje, ypač reikalingos vaikams ir paaugliams, nes šių smegenys sparčiai auga ir bręsta iki pat pilnametystės.

DHA (žuvų taukų sudėtinė dalis) - svarbi sudėtinė žmogaus smegenų riebalų dalis, kurios kituose maisto produktuose neaptinkama visai arba tik labai nedideliais kiekiais. Ši mokslinių tyrimų sritis dabar aktyviai plėtojama. Prie omega-3 grupės priskiriamos riebiosios rūgštys DHA ir ALA nepakeičiamomis vadinamos todėl, kad žmogui yra būtinos ir privalu jų gauti su maistu, jų organizmas pats nepasigamina. ALA arba omega-3 riebiųjų rūgščių randama įvairiuose augaluose, ypač linų sėmenų, rapsų, sojų, riešutų aliejuje, tačiau DHA daugiausia yra tik riebiose žuvyse.

Tyrimas atskleidė ir kitą įdomų faktą - nors žuvies Baltijos šalių gyventojai valgo itin mažai, lietuviai neblogai žino, kokios maistinės medžiagos reikalingiausios smegenims. Beveik 70 proc. apklaustųjų teisingai nurodė, kad žmogaus smegenų veiklai ir vystimuisi būtinos omega-3 grupės riebiosios rūgštys, B grupės vitaminai.

Lietuvių žinios džiugina, tačiau, remiantis mitybos specialistų rekomendacijomis, per savaitę riebiųjų žuvų reikėtų valgyti bent 3 ar 4 kartus. Ne vienas tyrimas atskleidė, kad nepakankamai šių rūgščių gaunančių vaikų testų rezultatai prastesni, tokie vaikai prasčiau sutelkia dėmesį, dažniau pasižymi hiperaktyvumu ir kitais elgesio sutrikimais. Omega-3 svarbios ir suaugusiųjų nuotaikai, gebėjimui įgyti ir lavinti naujus įgūdžius, jau nekalbant apie šių medžiagų reikšmę širdies kraujagyslių sistemai. Sergantiesiems onkologinėmis ligomis rekomenduojama valgyti riebios žuvies 2–3 kartus per savaitę.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kiekvienas žmogus per metus turi suvalgyti 23 kg žuvies, iš šio kiekio 60-80 procentų turi sudaryti riebi žuvis. Deja Lietuvoje vienas žmogus per metus suvalgo tik 13 kg žuvies. O Japonija šioje srityje lenkia visus – vienas žmogus per metus suvalgo 70kg žuvies, todėl japonai pasižymi aukštu intelekto lygiu ir ilgaamžiškumu.